February 25 marks the 150th anniversary of the birth of a Ukrainian poetess, writer and translator Lesya Ukrainka (her real name was Larysa Petrivna Kosach). She was called a daughter of Prometheus for her freedom-loving poetic style full of optimism, as well as for strength of her spirit and romance of her outstanding personality. Because of her literary works Ukrainian literature has taken one of the highest positions in the world culture, thus Ukrainians and Ukraine became recognized all over the world.

Lesya Ukrainka was born on February 25, 1871, in the city of Novohrad-Volynskyi (now it is in Zhytomyr region of Ukraine) in the family of a lawyer Petro Kosach and a well-known Ukrainian writer and public figure Olena Pchilka. As a child, Lesya along with her siblings, received primary education at home according to her parents' program. Students’ own responsibility was key in this type of education. The girl had to continue her studies at home after being diagnosed with bone tuberculosis at the age of 10. This allowed her to master fluently the French, German, Polish, English, and Italian languages. Lesya was very fond of music, diligently learned how to play the piano. She even thought that she would have become a better musician than a poetess. Unfortunately, Lesya's illness did not allow her to become a musician, but music remained with her throughout her life, giving her pleasure, support, reflections and feelings.

At the age of nine Lesya wrote her first poem "Hope", and at thirteen she had her poems published in the Lviv magazine "Zorya". Lesya's mother supported her daughter’s hobby by giving her advice and helping her with distribution of the poems. As for the pseudonym "Lesya Ukrainka", it was chosen under the influence of Lesya's uncle, Mykhailo Drahomanov, whom she respected very much. He was a well-known scientist, publicist, literary critic, folklorist and public figure, who at that time signed as "Ukrainian". Lesya was a tender name given to the girl in the family. That’s how the combination of words, Lesya Ukrainka, appeared.

In 1893, her first collection of poems "On the wings of songs" was published in Lviv. In total, Lesya Ukrainka wrote about 270 poems, not counting her narrative poetry, poetical dramatic works and translations.

Lesya Ukrainka was actively engaged in translation activities. Because of her work, the ancient Egyptian lyrics, the ancient Indian Rig Veda, poems by Homer, poems by Heinrich Heine, as well as works by Victor Hugo, William Shakespeare, Dante and others were translated into Ukrainian.

The serious illness forced Lesya Ukrainka to travel to different countries for the purpose of treatment. She visited Lithuania too, namely the sanatorium in Druskininkai, where she stayed for a month and a half in the summer of 1885. The poetess spent her last years being treated in Egypt and Georgia. Ignoring the pain, Lesya Ukrainka continued to write. Her last literary work, the drama "On the shores of Alexandria", remained unfinished.

Lesya Ukrainka died on August 1, 1913, in the Georgian town of Surami. Later the ashes of the great daughter of Ukrainian nation were transported to Kyiv and reburied at the Baikove cemetery.

***

Lesia Ukrainka. Geniali Ukrainos tautos dukra

Vasario 25 d. sukanka 150 metų nuo tada, kai gimė Lesia Ukrainka (tikrasis vardas Larisa Kosač) – ukrainiečių poetė, rašytoja, vertėja, kuri dėl savo meninio žodžio, kupino meilės laisvei ir optimizmo, galios, dėl dvasios stiprybės, dėl jos nepaprastos asmenybės romantikos vadinama Prometėjo dukra. Jos kūrybos dėka ukrainiečių literatūra užėmė vieną aukščiausių vietų pasaulio kultūroje, o apie ukrainiečius ir Ukrainą imta kalbėti visame pasaulyje.

Lesia Ukrainka gimė 1871 m. vasario 25 d. Volynės Naugardo mieste (dab. Ukrainos Žitomiro sritis) tarnautojo, teisininko Petro Kosačo ir žinomos ukrainiečių rašytojos, visuomenės veikėjos Olenos Pčilkos šeimoje. Vaikystėje Lesia kartu su savo broliais ir seserimis pradinį išsilavinimą įgijo namuose pagal tėvų sudarytą programą. Mokantis tokiu būdu, pirmenybė buvo teikiama pačių mokinių atsakomybei. Dėl ligos, kaulų tuberkuliozės, kuri diagnozuota, kai Lesiai Ukrainkai buvo 10 metų, mergaitė tęsė mokslus namuose. Taip ji puikiai įvaldė prancūzų, vokiečių, lenkų, anglų ir italų kalbas. Lesia labai mėgo muziką, ji uoliai mokėsi groti fortepijonu. Ji net manė, kad būtų geresnė muzikantė nei poetė. Kaip bebūtų gaila, liga neleido Lesiai tapti muzikante, tačiau muzika liko su ja visą gyvenimą, teikdama malonumą, palaikymą, apmąstymus ir jausmus.  

Būdama devynerių, Lesia parašė savo pirmąjį eilėraštį „Viltis“, o trylikametės poetės eilėraščius jau išspausdino Lvovo žurnalas „Aušra“. Lesios mama palaikė mergaitės pomėgį, davė jai patarimų ir padėjo platinti kūrinius. Pseudonimas „Lesia Ukrainka“ atsirado dėl Lesios dėdės Michajlo Drahomanovo, kurį ji labai gerbė – jis buvo žinomas mokslininkas, publicistas, literatūrologas, tautosakininkas ir visuomenės veikėjas, tuo metu pasirašydavęs pseudonimu „Ukrainec“ („Ukrainietis“). Mergina šeimoje buvo meiliai vadinama Lesia, būtent todėl ir atsirado toks derinys – Lesia Ukrainka.

1893 m. Lvove pasirodė pirmasis Lesios Ukrainkos eilėraščių rinkinys – „Ant dainų sparnų“. Iš viso Lesia Ukrainka parašė apie 270 eilėraščių, neskaitant poemų, eiliuotų dramos kūrinių ir vertimų.

Lesia Ukrainka taip pat užsiėmė ir vertimu. Jos dėka į ukrainiečių kalbą buvo išversta senovės Egipto lyrika, senovės Indijos „Rigveda“, Homero poemos, Henriko Heinės poezija, o taip pat Viktoro Hugo, Viljamo Šekspyro, Dantės ir kitų kūriniai.

Sunki liga privertė Lesią Ukrainką vykti gydytis į įvairias šalis. Jų tarpe buvo ir Lietuva, o būtent sanatorija Druskininkuose, kur ji pusantro mėnesio gydėsi 1885 metų vasarą. Paskutinius gyvenimo metus poetė praleido gydydamasi Egipte ir Gruzijoje. Nepaisydama skausmo, Lesia Ukrainka ir toliau kūrė. Paskutinis jos kūrinys, drama „Ant Aleksandrijos krantų“, liko nebaigtas.

Lesia Ukrainka mirė 1913 m. rugpjūčio 1 d. Gruzijoje, Suramio mieste. Vėliau Ukrainos tautos didžios dukros palaikai buvo perkelti į Kijevą ir perlaidoti Baikovo kapinėse.