Autorius: Palmyra KRUPENKAITĖ
07:30 Rugpjūčio 24 d. 2012
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V.Žovtenka Lietuvos ir Ukrainos santykius vadina ypatingais, nes tai, anot jo, strateginė partnerystė. /Oresto GUREVIČIAUS nuotrauka
Prieš 21 metus, 1991-ųjų rugpjūčio 24 dieną, Ukraina paskelbė nepriklausomybę - viena didžiausių regiono valstybių tapo laisva. Apie tai, kaip šiuo metu gyvena šalis, su kuria Lietuvą visuomet siejo glaudūs ryšiai, kalbamės su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje VALERIJUMI ŽOVTENKA.
- Pone ambasadoriau, ką Nepriklausomybės diena reiškia jūsų tautiečiams ir kaip ji švenčiama?
- Tai svarbiausia valstybės šventė, todėl ji švenčiama su užmoju, kas visais laikais buvo būdinga ukrainiečių tautai. Tai visos Ukrainos šventė. Tai diena, kai mes analizuojame atliktus darbus, taip pat turime galimybę atvirai ir nuoširdžiai pasakyti vienas kitam, ką artimiausiu metu privalome padaryti savo valstybei, savo šeimai, sau.
Mes visi esame savo tėvynės patriotai, tad Nepriklausomybės diena - proga pasidžiaugti, kad gimėme būtent šioje šalyje, kad joje galėjome mokytis, įgyti profesiją, rasti darbą. Bent kartą per metus turime progą prisiminti, kokią didelę dovaną mums įteikė protėviai. Tai galimybė jiems padėkoti ir prisiminti, kad savo vaikus irgi privalome auklėti tokia pat dvasia.
Per Nepriklausomybės dieną dedame gėlių prie Taraso Ševčenkos paminklo. Jam jau pastatytas paminklas ir Vilniuje. Būdamas vaikas jis atvyko į šį miestą, mokėsi tapybos pas Joną Rustemą, o paskui įstojo į Sankt Peterburgo akademiją. Per visą savo gyvenimą T.Ševčenka lankėsi tik trijose vietose - Vilniuje, Sankt Peterburge ir Kazachstane, į kurį buvo ištremtas. Tad jam tiesiog reikėjo pastatyti paminklą Vilniuje, kad galėtume padėti gėlių.
Žinoma, mūsų visuomenė ne vienalytė. Tačiau tai, kad Ukraina tapo valstybe, jaudina kiekvieno ukrainiečio širdį. Nors geriausi vyresnės kartos gyvenimo metai jau praeityje, per 21 nepriklausomybės metus šie žmonės suvokė, kad valstybės egzistavimas ir jiems suteikė naujų galimybių. O vidurinė ir jaunoji karta puikiai supranta, kokios perspektyvos ir galimybės joms atsivėrė. Vakarų Ukraina skiriasi nuo rytinės, o ši - nuo Pietų Ukrainos. Rugpjūčio 24-oji mus visus suvienija, nors švenčiame ją skirtingai. Nepriklausomybės diena įgauna vis didesnę reikšmę, nes ukrainiečių tauta vis labiau suvokia save kaip pilietinę visuomenę, puoselėjančią savo vertybes ir gerbiančią šalia gyvenančių tautų vertybes.
- Kokius išskirtumėte didžiausias Ukrainos laimėjimus per nepriklausomybės laikotarpį ir kokius iššūkius sunkiausia įveikti?
- Mūsų didžiausias laimėjimas - autoritetingos europietiškos valstybės, kuri vertina savo daugiaamžę istoriją ir drąsiai žvelgia į ateitį, sukūrimas. Prie svarbiausių laimėjimų priskirčiau ir teisinės demokratinės valstybės, kurioje kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę, burtis į visuomenines ir politines organizacijas, tapti aktyviu politinio proceso dalyviu, sukūrimą.
Svarbu ir tai, jog išsaugojome savo ekonominį potencialą. Man malonu, kad Ukrainos prekių ženklai, pirmiausia - aviacijos, chemijos ir lengvosios pramonės, taip pat transporto ir žemės ūkio produkcijos, tampa atpažįstami pasaulyje. O iš iššūkių pats sudėtingiausias buvo išsaugoti šalies teritorinį vientisumą. Verta dėmesio ir tai, kad paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, dar neturėdami valstybės valdymo patirties, sugebėjome įsteigti valstybinės valdžios institucijas, sutvarkėme finansų ir bankų sistemą, sukūrėme kariuomenę. Kitais žodžiais tariant, nepaisydami visų sunkumų per trumpą laiką sukūrėme valstybę, kuria didžiuojamės ir kuri gerbiama pasaulyje. Vienas naujesnių iššūkių - 2008 metais kilusi finansų ir ūkio krizė, bet dabartinė šalies valdžia taip pat sėkmingai ją įveikia.
- Spalį Ukrainoje vyks parlamento rinkimai. Kas lemia, kad Ukrainoje vis verda politinės aistros, ir kodėl tarpusavyje kovojančios šalys niekaip nesugeba rasti bendros kalbos? Ar reikėjo tokiu įtemptu metu priimti įstatymą, suteikiantį rusų kalbai valstybinį statusą?
- Jei kalbame apie rinkimų kampanijas ir rinkimų laikotarpiu vykstantį politinį procesą, Ukraina niekuo nesiskiria nuo kitų Europos valstybių, taip pat nuo Lietuvos. Politiškai karšta ir Lietuvoje, nes prieš rinkimus čia irgi kyla daug aistrų. Ukrainoje politinės ir partinės kovos įtampą vertiname kaip atviro demokratinio proceso išraišą, kaip demokratinių laisvių pasireiškimą, kaip galimybę atskleisti save politikoje.
Iš tiesų spalio 28 dieną vyksiantys rinkimai - nepaprastai svarbus etapas mano šalies istorijoje. Tai tam tikras demokratijos ir vertybių, kurias puoselėjame nuo pirmos nepriklausomybės paskelbimo dienos, testas. Apie tai atvirai kalba Ukrainos prezidentas, apie tai ne kartą kalbėjo ir Ukrainos vyriausybė. Būtent todėl šalies valdžia pakvietė stebėtojų iš tarptautinių organizacijų, iš kitų valstybių. Taip ji demonstruoja pasauliui Ukrainos atvirumą ir tvirtą ryžtą užtikrinti vyksiančių parlamento rinkimų demokratiškumą.
Na, o šnekant apie kalbų įstatymą pirmiausia reikėtų vartoti tikslias formuluotes. Ukrainoje valstybinė kalba yra viena - tai ukrainiečių kalba. Neseniai priimtos teisinės normos tik išplečia galimybę daugiataučiuose regionuose vartoti nacionalinių mažumų kalbas. Jokios intrigos čia nėra, tai europinių įstatymų norma, įtraukta į Ukrainos teisinę sistemą.
- Per Europos futbolo čempionatą Ukrainos vardas skambėjo visame Senajame žemyne, tačiau šiuo metu Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai pablogėję. Kokios pagalbos Ukraina tikisi iš Lietuvos, kuri kitais metais pirmininkaus Bendrijai?
- Iš tiesų EURO 2012 mums buvo svarbus įvykis, nes atvykę užsieniečiai pamatė naują Ukrainą. Nors prieš čempionatą netrūko juodųjų technologijų, dauguma aistruolių ir dalyvių buvo vieningi - Ukraina tinkamai pasirengė EURO 2012 pirmenybėms. Mes įrodėme, kad sugebame organizuoti didžiulį renginį, kainavusį 5 mlrd. dolerių.
O dėl santykių su ES manau taip: Briuselyje nėra aiškios nuostatos, kaip reikėtų plėtoti ryšius su Ukraina. ES neturėjo santykių su mūsų valstybe strategijos, neturi jos ir šiandien, nors pastaruoju metu tie santykiai buvo gana aktyvūs. Esu tikras, kad pasirašyta Ukrainos ir ES asociacijos sutartis galėtų pakeltų abiejų šalių bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Nesvarbu, kokios nuotaikos vyrauja pačioje ES, kurią, beje, labai paveikė finansų krizė, Lietuva palaiko Ukrainos integraciją. Tuo paremtas strateginis dvišalių Ukrainos ir Lietuvos santykių pobūdis. Esame dėkingi Lietuvai už jos nesikeičiančią poziciją ir pagalbą mūsų kraštui kelyje į Bendriją.
Ukraina optimistiškai žiūri į būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES, nes vienas jo prioritetų - Rytų partnerystės plėtojimas. Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvai pavyks maksimaliai įgyvendinti savo planus tuo laikotarpiu, o Ukraina galės kokybiškai pagerinti savo santykius su ES.
Europos integracijos procesu Ukraina neketina tik stebėti Bendrijoje vykstančius procesus. Mes planuojame atlikti parengiamuosius darbus, būtinus Asociacijos sutarčiai pasirašyti ir ratifikuoti, bei tęsti šioje sutartyje numatytas vidaus reformas. Vienas mūsų prioritetų - vizų režimo su ES liberalizavimas, laisvos prekybos zonos tarp Ukrainos ir ES sukūrimas. Lietuvos pagalba įgyvendinant šiuos uždavinius mums nepaprastai svarbi, ypač būsimo jos pirmininkavimo ES kontekstu.
- Baigtos ES ir Ukrainos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo. Tai sudarys galimybę ir Lietuvos verslui aktyviau veikti jūsų šalyje. Kokios abiejų valstybių bendradarbiavimo perspektyvos energetikos srityje?
- Oficialiai apie derybų pabaigą dėl Ukrainos ir ES asociacijos sutarties buvo paskelbta 2011 metų gruodžio 19 dieną vykstant Ukrainos ir ES viršūnių susitikimui. Susitarimas ratifikuotas 2012-ųjų kovo 30-ąją, o liepos 19 dieną parafuota susitarimo dalis, susijusi su visaapimančios laisvosios prekybos zona. Tai didelis laimėjimas ne tik Ukrainos, bet ir ES užsienio politikoje.
Sutartis dar nepasirašyta, tačiau net ir tuomet, kai ji įsigalios, nereikia manyti, kad Ukrainos prekės iš karto ims plūsti į Europą. Nors Ukraina jau atvėrė savo rinką ES šalims, prisiimdama tam tikrų įsipareigojimų, galioja griežti ES reikalavimai importuojamoms prekėms, taip pat daugybė techninių parametrų ir standartų, kuriuos turi atitikti Ukrainos prekės. Ukrainai bus nustatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis, o paskui panaikintos kvotos mums svarbiose srityse.
Tačiau man malonu konstatuoti, kad ir nesant juridinio dokumento dėl laisvos prekybos su ES 2011 ir 2012 metais pastebimas prekybos augimas tarp Ukrainos ir Lietuvos. Jau pernai buvo pasiektas prieškrizinis lygus (1139 mln. dolerių). Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, prekybos apimtis padidėjo 22 proc. ir sudarė 547 mln. dolerių. Per šį laikotarpį Lietuvos prekių importas į Ukrainą pakilo 53 proc. ir pasiekė 433 mln. dolerių. 77,7 proc. viso importo sudaro naftos perdirbimo produktai. Ukraina iš Lietuvos dar importuoja polimerines medžiagas ir plastiką, mašinas ir pramoninę įrangą, taip pat alkoholinius bei gaiviuosius gėrimus. Ukraina eksportuoja į Lietuvą juoduosius metalus ir jų gaminius, medieną ir jos gaminius, eterinį aliejų, maisto pramonės atliekas, grūdines kultūras. Tai rodo, kad mūsų šalių prekybiniai ir ekonominiai santykiai yra aktyvūs, o tai atitinka tiek Ukrainos, tiek Lietuvos interesus.
Energetiką pavadinčiau prioritetine ir perspektyviausia Ukrainos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo sritimi. Mes keičiamės patirtimi branduolinio ir radiacinio saugumo srityje, konsultuojamės panaudoto branduolinio kuro bei atominių elektrinių uždarymo klausimais. Ukraina suinteresuota diegti Lietuvos patirtį energetinio efektyvumo, energiją taupančių ir alternatyvių technologijų naudojimo, pirmiausia, atsinaujinančių šaltinių, srityje. Ekspertų lygiu svarstoma galimybė tiekti Lietuvai Ukrainoje pagamintą energiją, panaudojant tranzitui Baltarusijos elektros tinklus. Ukraina suinteresuota, kad Lietuva palaikytų Eurazijos naftos transporto koridorių, vieną svarbiausių mūsų strateginių projektų, nes jis leis diversifikuoti šaltinius ir Kaspijos naftos tiekimo kelius į Ukrainą bei jos tranzitą į ES valstybes.
- Koks Ukrainos požiūris į Vladimiro Putino siūlymą sukurti Eurazijos sąjungą įtraukiant ir Ukrainą? Ukrainoje girdėti siūlymų prisidėti ir prie NVS šalių laisvosios prekybos zonos. Ar turite tokių planų?
- Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja daugybė geopolitinių koncepcijų ir projektų. Vienas jų - Eurazijos sąjungos idėja. Ukraina, kaip didelė regiono valstybė, atidžiai stebi integracinius procesus tiek Europoje, tiek pasaulyje, studijuoja jų pranašumus ir trūkumus. Ukraina pasirašė atitinkamus laisvos prekybos zonos su NVS dokumentus, nes mano, jog bendradarbiavimą svarbu plėtoti ne vien Vakaruose, bet ir Rytuose. Mums labiausiai rūpi, kad Ukrainos santykiai tiek su Vakarų, tiek su Rytų partneriais duotų naudos šalies ekonomikai, nacionaliniam verslui vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais ir standartais.
- Lietuvoje ir Ukrainoje pasikeitus prezidentams abiejų valstybių santykiai pablogėjo. Ko reikėtų, kad jie būtų tokie kaip anksčiau? Kokiose srityse matote didžiausias abiejų valstybių bendradarbiavimo galimybes?
- Nesutinku, kad Ukrainos ir Lietuvos santykiai pablogėjo. Mes ne tik išsaugojome, bet ir praplėtėme jų dinamiką, taip pat ir pačiu aukščiausiu lygiu. Ukrainos ir Lietuvos santykius lemia mūsų šalių aukščiausioji vadovybė. Jie ypatingi, nes tai - strateginė partnerystė. Be to, kasmet pirmininkaujant Ukrainos ir Lietuvos prezidentams paeiliui Kijeve ir Vilniuje vyksta abiejų valstybių vadovų tarybos posėdžiai. Šį rudenį planuojamas Ukrainos prezidento vizitas į Lietuvą. Per jį vyks ir Prezidentų tarybos posėdis, taip pat bus aptarti aktualiausi dvišalio bendradarbiavimo klausimai. Ukrainos ir Lietuvos prezidentai vaidina lemiamą vaidmenį plėtojant dvišalius santykius.
Mūsų valstybių bendradarbiavimo svarbiausios kryptys aptartos unikaliame dokumente - Strateginės partnerystės plėtojimo gairėse 2011-2012 metams. Šį rudenį bus pasirašytas naujas dokumentas kitam laikotarpiui.
Kalbėdamas apie bendradarbiavimo prioritetus ir galimybes norėčiau išskirti prekybinius-ekonominius santykius bei bendradarbiavimą humanitarinėje srityje. Būtent čia yra potencialo ir išteklių, kurie, mano įsitikinimu, artimiausiais metais ir bus visiškai panaudoti.